lietuviškai 
svenska 
english
2023 m. rudens semestro tvarkaraštis:
.png)
Rugpjūčio 21 dienos vakare į stovyklą pradėjo rinktis organizatoriai: juk reikia paruošti patalpas, priemones, užduotis, sąrašus, paskirstyti miegamuosius. Daug smagiau dirbti komandoje, įtraukiant ir kitus šeimos narius.
Nuo ankstaus šeštadienio ryto laukėme visų stovyklos dalyvių, bet taip pat prisijungėme prie akcijos palaikyti Baltarusijos žmones jų kelyje į demokratiją.
Stovykla taip pat tradiciškai pradėjome mokyklos himnu ir tarybos pirmininkės Vilijos sveikinimo žodžiu. Visi dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių. Mažieji, 2-7 metų dalyviai susitiko su menininke Aušra Visocke ir ėmėsi akvarelės paslapčių. Skystų dažų technika pavergė ne tik mažuosius dailininkus, bet ir tėvelius. Kita grupė 8-14 metų skubėjo į keramiko ir skulptoriaus Valdo Kurkliečio dirbtuves: jų rankoms pakluso molis.
Po kūrybinių dirbtuvių išalkusių vaikų laukė mamų paruošti pietūs su lietuvišku akcentu - šaltibarščiais.
Po pietų mažųjų vaikų grupė vyko lipdyti molio, o vyresnieji - pažinti akvarelės. Po 2 valandas trukusio užsiėmimo visi susitiko prie jūros: vieni vyko automobiliu, kiti pasirinko žygiuoti pėsčiomis. Vaikai ir tėvai ne tik maudėsi, bet ir žvejojo, leido aitvarus.
Grįžus į stovyklavietę vaikų komandos buvo sutelktos pasigalynėti estafetėse. Aktyvius žaidimus užbaigė bendra vakarienė prie laužo. Kadangi mūsų mokykla yra daugiakultūrė, buvo įdomu paragauti ne tik mums įprastus patiekalus, bet ir tailandietės mamos paruoštus užkandžius.
Vaikam sumigus tėvai dar ilgai bendravo, žaidė Alias, juokėsi ir džiaugėsi bendravimu gimtaja kalba.
Antrąją stovyklos dieną dar prieš pusryčius mama Giedrė pravedė vaikams ir tėvams jogos užsiėmimą. Vėliau vaikai žaidė lauko žaidimus, kartu su tėvais tvarkė aplinką, dalijosi kontaktais ir svarstė, kokių siurprizų pateiks naujieji mokslo metai…..
Mums smagu, kad net užsidarius sienoms, radome Stokholme lietuvių kūrėjų, kurie maloniai sutiko dalyvauti stovyklos veikloje. Džiaugiamės, kad prie stovyklos prisijungė Västerås lituanistinės mokyklos atstovai. Buvo užmegzti asmeniniai kontaktai, pasidalinta patirtimi.
Šiaurės šalių lituanistinių mokyklų atstovų susitikimas Stokholme
2018 m. spalio 21 d. Stokholme, lituanistinės “Saulės” mokyklos iniciatyva vyko mokslinė - praktinė konferencija “Lietuvių kalbos puoselėjimas daugiakalbystės kontekste - Šiaurės šalių lituanistinių mokyklų bendradarbiavimo tinklo kūrimas”. Į Stokholmo lituanistinės “Saulės” mokyklos kvietimą dalyvauti konferencijoje atsiliepė Norvegijos Oslo “Gintaro”, Oslo “MiLiT Studio”, Trondheimo "Baltų" Islandijos “Trys spalvos”, Airijos“4 Vėjų” lituanistinės mokyklos, lietuvių kalbos mokytojai, kurie moko gimtosios kalbos Švedijoje ir Vilniaus lopšelis - darželis “Gintarėlis”.
Konferencijos diena prasidėjo vizitu “Saulės” mokykloje. Svečiai dalyvavo šimtmečio programavimo valandoje, kurią organizavo bit&Byte kūrybinių technologijų akademija. Jos metu mokiniai drauge su tėveliais mokėsi programuoti ir susipažino su įvairiais Lietuvai svarbiais istoriniais įvykiais. Pamoką vedė Monika Gelžinė, Bit&Byte kūrybinių technologijų akademijos vadovė bei mentoriai Justinas Pagirys ir Olegas Pridiuk. Tuo tarpu konferencijos dalyviai lankėsi pamokose, domėjosi “Saulės” mokyklos veikla bei stebėjo mokymo procesą klasėse.
Antroji konferencijos dalis vyko Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Švedijos Karalystėje rezidencijoje. Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje ministras patarėjas Ernestas Mickus, Stokholmo lituanistinės “Saulės” mokyklos tarybos pirmininkė Rasa Cikanavičiūtė-Hernandez bei konferencijos koordinatorė Inga Grinytė - Fedčuk.
Jurgita Pakštienė, psichologė iš Dublino “4 Vėjų” lituanistinės mokyklos pristatė pranešimą “Dvikalbystė vaiko gyvenime: mitai ir faktai”. Pranešimu dar kartą priminti dvikalbystės privalumai: dvikalbiai vaikai kūrybiškesni, lengviau sprendžia problemas, dvikalbystė tolina senatvinius procesus. Frederik Bissinger, Stokholmo universiteto Baltų kalbų katedros doktorantas, supažindino su aktualiais moksliniais tyrimais daugiakalbystės ir harmoningos dvikalbystės plėtros srityje.
Naują mokymo priemonę lietuvių kalbos žodyno vystymui prstatė dr.Arūnas Teišerskis, Dublino „4 vėjų“ mokyklos direktorius. Atkreiptas dėmesys, kad mokymo priemonių trūkumas apsunkina mokytojų darbą, lietuvių mokykloms Lietuvoje išleisti vadovėliai tik iš dalies tinkami naudoti užsienio lituanistinėse mokyklose. Susiklosčiusi situacija paskatino Airijos lituanistines mokyklas imtis rimto projekto - sukurti mokymo priemonę, atitinkančią laikmetį, mokinių gebėjimus ir amžiaus grupę.
Įdomus ir įkvepiantis buvo Vilniaus lopšelio - darželio "Gintarėlis" atstovių, direktorės pavaduotojos ugdymui Gitana Buivydienės, mokytojos metodininkės Rasos Čepienės ir vyr. mokytojos Agnės Draučikaitės pranešimas “Tautinio ugdymo iniciatyvos ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje” apie veiklas, kuriomis skatinamas patriotiškumas, tautinis ugdymas bei pristatytas naratyvinio ugdymo metodas, kurio pagrindu buvo įgyvendintas projektas “Žygimanto Augusto karūnacija”.
Jurgita Milerienė pristatė Islandijos lituanistinės mokyklos veiklą ir ypatumus, taip pat kalbinių mažumų padėtį Islandijoje. Pranešimų seką baigė Stokholmo lituanistinės “Saulės” mokyklos mokytojos, trumpai pristačiusios metodus, kuriuos naudoja vaikų mokymui. Mokytoja Svajūnė Černikienė pristatė mokymo metodą pagal literatūrinius žanrus, kuris užtikrina pagrindinių kalbinių gebėjimų vystymą, yra įdomus ir patrauklus vaikams. Mokytoja Lilija Bakanauskaitė pasidalino patirtimi apie mokinių ugdymą daugiakalbėje aplinkoje.
Ypatingai rezultatyvus buvo darbas grupėse, kur kilo minčių surengti susitikimus tarp Šiaurės šalių lituanistinių mokyklų, dalintis mokymo medžiaga, kurti mokymo medžiagos banką, skatinti bendravimą tarp mokytojų, sukurti bendrą lituanistinių mokyklų kalendorių, kad visi žinotų organizuojamus renginius, seminarus ir konferencijas, kviesti vieniems kitus į mokyklų gimtadienius, bandyti įtraukti kuo daugiau lituanistinių mokyklų ir lietuvių kalbą mokančių mokytojų į bendrą veiklą.
Didelis susidomėjimas konferencija ir nesibaigiančios diskusijos po jos parodė, kad lituanistinėms mokyklos būtina bendradarbiauti įvairiomis formomis, kad toks bendravimas kelia motyvaciją, suteikia energijos ir entuziazmo.
Konferencijos organizatoriai dėkoja dalyviams už entuziazmą, Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijos Karalystėje už bendradarbiavimą, restoranui “Plyms Kök och bar” už suteiktą paramą.
Stokholmo lituanistinės “Saulės” mokyklos bendruomenės vardu,
Konferencijos organizavimo grupė:
Rasa Cikanavičiūtė - Hernandez, Jūratė Čiurovienė, Inga Grinytė - Fedčuk, Karolina Musteikytė
