lietuviškai 
svenska 
english
Lietuviai Švedijoje
Daugiausia lietuvių gyvena Stokholmo apylinkėse bei Skonės regione pietų Švedijoje. Pagal 2006 metų duomenis apie du trečdalius visų Švedijos lietuvių turi aukštąjį išsilavinimą. Anot statistikos, lietuvės moterys yra tarp geriausiai išsilavinusių Švedijos imigrančių (palyginimui: iš rusių moterų, gyvenančių Švedijoje, 59 % turi aukštąjį išsilavinimą, ukrainiečių 57 %, lietuvių 56 %, latvių 50%).
Lietuvių išsilavinimas 2006 m.
Mamona, jog šalyje gali būti daugiau lietuvių nei nurodo statistika – į statistinius duomenis nėra įtraukti apsikeitimo programų studentai bei sezoninių darbų darbininkai, atvykstantys į šalį trumpesniam periodui nei vieneri metai.
Pirmąją Švedijos lietuvių bendruomenę pavadinimu „Lietuvių komitetas“ 1944 m. liepos 11-ąją įkūrė politiniai pabėgėliai ir išeiviai. Vėliau tiek bendruomenės pavadinimas, tiek sudėtis keitėsi keletą kartų. Šiuo metu Lietuvių bendruomenė Švedijoje (sutrumpintai LBŠ) turi apie 300 aktyvių narių, tačiau bendruomenės nariais yra laikomi visi Švedijoje gyvenantys lietuviai. Pagrindinė bendruomenės idėja – išsaugoti ir puoselėti lietuvybę bei lietuviškas tradicijas, platinti teisingą ir teigiamą Lietuvos įvaizdį bei skatinti bendradarbiavimą tarp Švedijos ir Lietuvos. LBŠ yra pirmoji Pasaulio lietuvių bendruomenės narė.
Bendruomenės logotipas
2004 metasi bendruomenė paskelbė logotipo konkursą. Laimėtojo autorė yra Stokholme gyvenanti dailininkė Vilija Liorančienė.
Veikla
Augant lietuvių skaičiui Švedijoje stipriai išsiplėtė ir bendruomenės veikla, kuri kol kas telkiasi sostinėje Stokholme. Per pastaruosius šešerius-septynerius metus natūraliai susiformavo keli pastovūs metiniai renginiai. Daugiausia žmonių sutraukia Vasario 16-osios ir Priešadventinė šventės. Taip pat mėgstami sekmadieninės lituanistinės Saulės mokyklos ir tautinių šokių grupės Baltija renginiai.
2005 metais bendruomenė pradėjo kelis tęstinius projektus – bendrą renginį su latvių draugija Pabaltijo Vienybės dienai paminėti ir programą Pažinkime Lietuvos miestelius.
Verta paminėti ir Valdybos organizuojamus susitikimus tarp vyriausios kartos bei išplėstinės valdybos, kurią sudaro darbo grupių vadovės. Susitikimų metu pirmieji Švedijos lietuviai, kurių yra likę vos kelios dešimtys, turi galimybę pabendrauti su bendruomenės entuziastais bei aptarti strateginius veiklos klausimus.
Darbo grupės
Bendruomenėje yra veiklios šios darbo grupės:
- Lituanistinė Saulės mokykla
- Lituanistinė Gintaro mokykla
- Tautinių šokių kolektyvas Baltija
- Informacinė grupė, leidžianti žinių biuletenį ir internetinės svetainės puslapį
- Ryšių su bažnyčia grupė, palaikanti ryšius su brolių Pranciškonų ordinu
- Moterų klubas, kurio narės bendrauja ir rengia susitikimus su įdomiais žmonėmis
- Jaunimo grupė, kuri susikūrė 2006 m. ir jungia jaunuoles ir jaunuolius, bestudijuojančius ar dirbančius Stokholmo apylinkėse
- Projektų rengimo grupė, kuri įsisteigė 2007 metais
Prieš kelerius metus atlikta apklausa parodė, kad dauguma apklaustųjų (71 procentas) yra patenkinti bendruomenės veikla. Atskiras veiklos sritis ir jų svarbą apklausti nariai ir bičiuliai įvertino pateiktoje lentelėje.
2002 metais ilgamečio bendruomenės nario Ginto Būgos jubiliejaus proga jam sveikinti surinkti pinigai jo paties siūlymu buvo įdėti į lietuvių vaikų Švedijoje mokyklos fondą. Fondo kapitalas po truputį auga, daugiausiai Alfonso Joverto paramos dėka.
2007 metais, minint bendruomenės 60-metį, narių siūlymu buvo įstaigtas Jubiliejinis Bendruomenės fondas. Jo steigėjai pradiniam kapitalui paaukojo 19 150 Švedijos kronų.
