Lietuvių bendruomenė Švedijoje

Titulinis » Bendruomenė » Archyvas » 2006

LBŠ 60 metų jubiliejus

2006 m. gruodžio 2 d. Lietuvių bendruomenė Švedijoje atšventė savo 60-ies metų jubiliejų. Šventė prasidėjo jau tada, kai Lietuvos Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas lankydamasis Švedijoje atvežė ir įteikė buvusiam bendruomenės pirmininkui Klemensui Gumauskui ir dabartinei pirmininkei Virginijai Langbakk Lietuvos Vyriausybės raštus ir dovanas.

Į minėjimo šventę atėjo gausus būrys svečių, bendruomenės narių, Lietuvos bičiulių ir naujai į šalį atvykusių lietuvių. Vakaro metu prisiminimais dalijosi vyriausios kartos lietuviai, kurie pasakojo ne tik apie pirmuosius mėnesius pabėgėlių stovykloje, bet ir apie studentų sąjungos įkūrimą ir ilgus prisitaikymo metus naujoje šalyje.
„Tylos minute buvo pagerbti ne tik visi už Lietuvos nepriklausomybę ir bendruomenės išlaikymą kovoję lietuviai, bet ir prieš kelias dienas iš mūsų tarpo pasitraukęs žymus bendruomenės veikėjas, lietuvių kalbos rėmėjas, kalbininko Būgos sūnus, Gintautas Būga.“ – pasakojo bendruomenės pirmininkė V.Langbakk

Savo kalboje naujasis Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas pabrėžė lietuviškų vertybių išsaugojimo svarbą ir nepakeičiamą lietuvių bendruomenių vaidmenį šiame procese.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) generalinis direktorius Antanas Petrauskas akcentavo bendruomenės lyderių svarbą, vienijant lietuvius į bendruomenes ir ieškant naujų darbo formų. A. Petrauskas ir departamento Skandinavijos šalių koordinatorė Jolanta Norkevičienė bendruomenę pasveikino ne tik iš Lietuvos atvežtomis tautinėmis dovanomis, bet ir įteikdami sidabro medalius už ypatingus nuopelnus Gintautui Būgai (po mirties), Alfonsui Jovertui ir Virginijai Langbakk. Padėkos raštais buvo apdovanotos visos bendruomenės darbo grupių vadovės.

TMID atstovai pristatė ir mums anksčiau nežinomą faktą, kad Lietuvių bendruomenė Švedijoje yra pati pirmoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) narė!“ – džiaugėsi V.Langbakk.

Prieš 60 metų nuo sovietų bėgę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojai pasiekė Švediją per Baltijos jūrą, iš Suomijos, Norvegijos, Lenkijos ar Vokietijos. Į Švediją iš Vokietijos pateko ir iš konclagerių ištrūkę lietuviai bei kiti baltai.

Visiems Švediją pasiekusiems lietuviams kurį laiką teko pagyventi pabėgėlių stovyklose:
„Tokiose stovyklose reikėjo praleisti kelias savaites ar mėnesius, kol atitinkamos Švedijos žinybos išduodavo užsieniečio pasą ir surasdavo tinkamo darbo. Nevedę jauni vyrai, o tokių buvo du šimtai, turėjo lieti prakaitą prie miško darbų, durpių kasyklų ar žemės ūkio darbų“. (Jono Pajaujo, Valentino Vilkėno prisiminimai).

„Lietuvių bendruomenė Švedijoje buvo įkurta 1946 m. sausio 12 d. Į pirmą Bendruomenės valdybą buvo išrinkti penki asmenys: pirmininkas– Petras Kazlauskas, pirmininko pavaduotojas– Ignas Šeinius, sekretorius– Vacys Gedminas, iždininkas– Izidorius Mališka ir narė – Regina Dailidienė. Steigiamojo susirinkimo protokolas, deja, neišliko. Pirmasis Lietuvių bendruomenės Švedijoje susirinkimas įvyko 1947 m. sausio 5 d. Susirinkimas nustatė 10 kronų metinį nario mokestį. Kiekvienas rajonas prie Centrinės valdybos veiklos turėjo prisidėti trečdaliu savo pajamų.” (Jonas Pajaujis, Valentinas Vilkėnas). Taip Bendruomenės istorija įamžinta pirmosios Švedijos lietuvių kartos sudarytoje knygoje –„Švedijos lietuviai“ (1997 m.).

„1947-1948 m. sandūroje Švedijoje buvo apie 500 lietuvių, bet dauguma jų emigravo į Ameriką ir Kanadą. 1955 m. Švedijoje gyveno apie 150 lietuvių. Dauguma jų buvo jauni vyrai, trūko lietuvių merginų“, prisimena Jonas Pajaujis, tačiau dabartinė situacija visiškai pasikeitus.

Vakaro metu buvo pristatytas naujas Bendruomenės fondas, kurio idėja buvo pasiūlyta per metinį narių susirinkimą. Fondas buvo steigiamas bendruomenės 60-mečio proga ir jau turi du pirmuosius steigėjus.

Kultūrinę vakaro dalį pradėjo „Saulės“ mokyklos mergaitės, o vėją sukėlęs tautinių šokių kolektyvas „Baltija“ išjudino ne tik lietuvius, bet ir švedus. Pirmą kartą sugrojo ir naujai susikūrusi kaimo kapela.

„Bendruomenę su jubiliejum pasveikinti specialiai iš Lietuvos atvyko ir tautodailininkas Vytautas Pastarnokas, kuris atvežė didelę savo darbų parodą. Kupiškio miestelio dailininkas labai tinkamai pristatė šventės dalyviams Lietuvos etninės kultūros elementus ir dar kartą parodė, kaip svarbu nepamiršti mažųjų miestelių ir juose gyvenančių šviesulių.“ – įspūdžiais dalijosi bendruomenės vadovė.

„Šventės dalyvius labai sujaudino pietų Švedijos ūkininko Bengto Nilsson, jo žmonos Lenos ir dviejų kolegų parodytas filmukas apie bendrą ateities projektą su Lietuva ir akciją padėti Lietuvos vaikams, sergantiems vėžiu. Bendruomenė ir Lietuvos ambasada jau įsijungė į šį projektą, o talkinant TMID, šis Džiaugsmo šventės projektas tikrai turėtų palikti ryškią džiaugsmo žymę Lietuvoje.“ – toliau kalbėjo V.Langbakk.

Tad pirmoji PLB bendruomenė jau atšventė savo jubiliejų ir dėkoja už sveikinimus PLB pirmininkei Reginai Narušienei bei Švedijos lietuvius prisiminusioms bendruomenėms iš Australijos, Kanados, Estijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir Urugvajaus.

Šiandien Lietuvių bendruomenė Švedijoje ne mažesnė nei prieš 60 metų, tačiau jos tikslai ir veikla laikui bėgant pasikeitė. Augantis skaičius vaikų renkasi į sekmadieninę lituanistinę mokyklą, suaugę ir vaikai mokosi tautinių šokių, jaunimas ir kiti bendruomenės nariai buriasi į įvairias darbo grupes. Naujos bendruomenės darbo formos stipriai palaikomos vyresniosios kartos.

Pasirašo LBŠ informacinė grupė

Jubiliejaus akimirkos užfiksuotos Jörgen Städje nuotraukose

© Lietuvių Bendruomenė Švedijoje