Categories: Aktualu
      Date: Oct 24, 2014
     Title: Seminaras uzsienio lietuviams

Vilniuje surengtame seminare užsienio lietuviams buvo giriama Švedijos bendruomenė



Žinote tą jausmą, kai grįžti namo po ilgo laiko, o tave pasitinka išskėstomis rankomis? Kai klausinėja, kur buvai, ką matei, ir tuo pačiu pasakoja, kas įvyko čia, kol tavęs nebuvo. Būtent tai išgyvenau Vilniuje, seminare, skirtame užsienio lietuvių bendruomenių žiniasklaidos atstovams, kurį spalio 15-17 dienomis Vilniuje surengė Užsienio reikalų ministerija. Tai buvo trys dienos labai intensyvių paskaitų, kuriose gavome atsakymus į labai svarbius klausimus apie bendruomenių veiklą užsienyje.


Manęs, dar neišvažiavusios, nemažai draugų klausinėjo: „Na, ko tu ten važiuoji? Turbūt tai tik dar vienas formalus renginys...“ Turiu prisipažinti, kad ir pat šiek tiek skeptiškai vertinau būsimą susitikimą – juk susirinks skirtingų šalių lietuviai, tad kaip visiems gali tikti tie patys patarimai.
Tačiau nuo pat pirmojo pranešimo buvau priversta pamiršti savo skepticizmą. Portalo 15min.lt vadovas Rimvydas Valatka kalbėjo konkrečiai: kaip nelikti kvailio vietoje duodant interviu, ką sakyti, o ką geriau nutylėti, norint gerai pasirodyti per televiziją, kaip sudominti užsienio žiniasklaidos priemones lietuviškomis aktualijomis ir kaip rašyti straipsnius, kad juos spausdintų lietuviška spauda.


Kitas pranešėjas, „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyvis ir knygos „Gyvenimas audroje“ Paulius Kovas skatino visų pirma ieškoti įdomios įkvepiančios idėjos lietuviškiems renginiams užsienyje. „Kai labai tiki savo projektu, atsiranda ne tik pinigų, bet ir savanorių, kurie padeda tą idėją įgyvendinti“ - sakė didelius išbandymus jūroje patyręs pranešėjas.


Lyg gyvas to įrodymas – dokumentinis filmas „Nematomas frontas“, kuris šios vasaros pabaigoje Lietuvoje susilaukė netikėtos sėkmės, nukonkuruodamas net komercines juostas. Jo kūrėjai, trijose skirtingose šalyse gyvenantys Jonas Ohmanas, Vincas Sruoginis ir Markas Johnstonas, susibūrė, kad sukurtų nepaprastą istoriją apie partizanus, 1944-1953 kovojusius prieš sovietinę okupaciją. Mes, į Vilnių atvykę užsienio lietuviai, turėjome unikalią progą žiūrėti šį filmą prezidentūroje ir pabendrauti su jo kūrėjais.


Viso seminaro metu mums, užsienio lietuviams, buvo siunčiamas aiškus signalas – Lietuva laukia žinių apie mus, gyvenančius svetur. Apie tai, ką dirbame, kaip ilsimės, kaip švenčiame, ką žaidžiame - krepšinį ar golfą, ar lengvai išmokome vietinę kalbą, ar skaitome naujienas anglų kalba.


Per pertraukas dažniausiai taip ir likdavau neišgėrus mažo puodelio kavos, nes kalbėdavome kalbėdavome ir kalbėdavome su kitais lietuvių bendruomenių atstovais. Apie tai, kodėl Brazilijos lietuviai nebekalba lietuviškai, kaip tautietei sekėsi Graikijos konditerijos TV šou, kokias vaikiškas knygeles skaito Norvegijos lietuvių vaikai...


Kaip Švedijos lietuvių bendruomenės atstovė galėjau pasigirti, kad turime galimybę matyti naujausius lietuviškus filmus, kad nuolat dalyvaujame kultūriniuose ir sporto renginiuose, kad puoselėjame šokių kolektyvą „Baltija“, kad tęsiame tradiciją giedoti Tautišką giesmę liepos 6-ąją ir gražiai švenčiame svarbiausias lietuviškas šventes. O šiemet sėkmingai suorganizavome jubiliejinį lituanistinių mokyklų sąskrydį „Draugystės tiltas“. Iš oro tai neatsiranda – tai didelio lietuvių bendruomenės, ambasados, aktyvių savanorių darbo rezultatas. Tačiau visada juk norisi dar daugiau ir dar geresnių renginių.


„Jūs mums svarbūs“ – seminaro pradžioje sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ir mes iš pradžių tik droviai raudome, lyg būtume nenusipelnę tokio įvertinimo.


„Mes norime žinoti, ar jūs matote mūsų laidas“ - tvirtino LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, ir tada mes jau drąsiau diskutavome, kaip ir kokias lietuviškas laidas norime matyti, kur galime panaudoti nufilmuotą medžiagą iš mūsų renginių.


„Jūs – Lietuvos dalis“ - susitikime prezidentūroje į mus kreipėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir mes iš tiesų pagaliau patikėjome, kad nesame pamiršti ar nutolę. Ir nors dabar gyvename toli nuo gimtos šalies, bet savo misijos nepamiršome – turime nutiesti ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių visame pasaulyje ir bendrauti.

 

Evelina Uždavinytė

 

Susitikimas su Lietuvos prezidente D.Grybauskaite

 

Visi norėjo Pauliaus Kovo autografo

 

LRT vadovas Audrius Siaurusevičus nori, kad ir užsienyje tautiečiai matytų lietuviškas laidas