Categories: Tema
      Date: Jan 30, 2014
     Title: Zygiai partizanu takais 5 dalis

Žygiai pėsčiomis Dainavos apygardos partizanų takais: 5 dalis

Žygis į Mardasavą

Šį rytą dangus apsiniaukęs, bet nelyja.Oras tvankus ir šiltas. Reikia ruoštis žygiui, nes vakar visą dieną prabuvome palapinėje, kadangi lijo. Lietus tai prapliupdavo, tai vėl aprimdavo, tačiau iškeliauti į suplanuotą žygį negalėjome. Tad šiandien, dairydamiesi į pilką dangaus gaubtą, bandėme prognozuoti žygio galimybes. Atsigėrę kavos, vistik ryžomės eiti. Šios dienos maršrutas – dešiniajame Merkio krante, Mardasavo kaimo ribose, buvusi A.Ramanausko – Vanago vadavietė.

Po kasdieninių žygių, braukiant rytinę rasą, batai vistik sudrėkdavo, o taip pat ir kojinės, ir ta pastovi trintis jau spėjo palikti pėdose nemalonias žymes. Mūsų kasdieniniai žygiai kol kas nėra itin sudėtingi, nueiname vidutiniškai po 20 kilometrų ir atsarginių kojinių neimame, nors reikėtų...nes ryte, ypač brendant per miško pieveles- rūbai sušlampa iki kelių ir lašas po lašo drėgmė kaupiasi batuose.

Vakar, per priverstinio poilsio dieną dėl nesiliaujančio lietaus, mes itin kruopščiai apžiūrėjome žygių sumuštas pėdų nuospaudas ir pasirūpinome jų sutvarstymu. Mūsų pasirinkti žygiui amerikiečių Bates firmos batai, pritaikyti specialioms tarnyboms ir išreklamuoti viso pasaulio tinklapiuose, suklupo prieš dzūkiškų šilų smėlėtą keliukų dangą, lygiai taip, kaip rengiant žygį DLK Vytauto grupės partizanų takais, mūsų pasirinkta amerikiečių SWAT firmos avalynė irgi neįveikė smėlėtų Dzūkijos pušynų takelių ir pritrynė kruvinų nuospaudų, kurios visai savaitei buvo išderinę judėjimą pėsčiomis. Kalbant apie avalynę, tai sunku pasakyti kuri jų yra geriausia, tačiau kuri netinkama, lengva išsiaiškinti žygio metu.

Žygiui į Mardasavą pasiėmėme indą žemuogėms, kadangi einant į Kasčiūnus, buvome pastebėję esant žemuogių tose vietose. O trintos žemuogės su cukrumi, kaimišku pienu ir šviežia bandele, tai toks skonio pojūtis, kuriam aprašyti reikia atskiro straipsnio. Lietaus galimybės šiandien pasireikšti – pradėjo blėsti, nes ryte dangų gaubusią švininę maršką jau spėjo ištirpdyti saulės spindesys ir mums artėjant keliuku į Mardasavą, kiekvieną žingsnį lydėjo šešėliai. Priėjome Mardasavo kaimo kapinaites ir supratome, kad mes prašokome posūkį nuo kelio į vadavietę, tad teko grįžti atgal. Štai, kairėje kelio pusėje buvusio Vanago vadavietės globėjo sodyba.

Su globėju mums teko bendrauti prieš penketą metų, tad nutarėme jo šįkart nebetrukdyti, nors klausimų turėjome. Nors jo globojamas bunkeris, kuriame slėpėsi Vanagas ir kai kurie jo aplinkos vyrai, niekada nebuvo priešo atrastas, tačiau toks reiškinys, kad šio globėjo kieme žuvo 4 partizanai, leidžia pamąstyti ir kitaip. Mes čia liksime su savo nuomone. Vanago vadavietės vieta gerokai apgriuvusi ir apleista, vaizdas jau nebe tas, kuris buvo prieš 5 metus. Ir vėl, sustoję prie bunkerio vietos, mintyse klajojome Vanago aprašytuose prisiminimuose, bandėme suprasti ir įsijausti į tų vyrų dvasios stiprybę....

Buves Adolfo Ramanausko - Vanago bunkeris Mardasavo kaime, Varėnos raj., kuris niekada nebuvo priešo surastas:

http://www.youtube.com/watch?v=WjRcz60zgMY&feature=youtu.be

Virginijus Keraminas