Lietuvių bendruomenė Švedijoje

Titulinis » Naujienos

2013-11-26

Zygiai partizanu takais 3 dalis


Žygiai pėsčiomis Dainavos apygardos partizanų takais: 3 dalis

Kategorija: Tema
Įrašė: Darius

Vakar vakare užėjome nusipirkti pieno pas Puvočių kaimo gyventoją, kurį mums buvo nurodžiusi moterėlė, važiavusi autobusu iš Varėnos. Šeimyną užtikome vakarieniaujant vasaros virtuvėje. Trumpai prisistatę ir išdėstę savo misijos planą, pastebėjome šeimininkų susidomėjimą, jie pakvietė mus už stalo. Žodis po žodžio ir mūsų tema jau klaidžiojo po pokarinės Dzūkijos kaimus bei šilus.

 

 

Partizanų vado Milžino jauniausias brolis Bronius mums papasakojo...

 

Pasirodo šeimininko Broniaus trys vyresnieji broliai buvo partizanai ir žuvo už Lietuvos laisvę. Pats Bronius tuo metu dar buvo tik šešerių metukų, kai jį su tėvais okupacinė valdžia, už patriotiškai nusiteikusių brolių veiklą, ištrėmė į Šiaurę. Ir tik po daugel metų, jau grįžus į Lietuvą, Bronius sužinojo visą teisybę. Jo pažįstamas Trasninko kaimo gyventojas Petras, ganydamas miške karves, buvo užtikęs jo brolių bunkerį, tarp Viršurodukio ir Trasninko.

 

Pavesinė stalas šalia Skroblaus, pakeliui į Trasniką

 

Pats Bronius, grįžęs iš tremties iki pat pensijos dirbo miškininku, daug kartų buvo praėjęs pro savo brolių bunkerio buvimo vietą ir nė karto nepagalvojo, kad kažkur netoli bunkerio viena po kitos užgęso jo brolių gyvybės, o vienas jo brolių net buvo to būrio vadas, slapyvardžiu Milžinas. Bronius mums papasakojo, kaip rasti mums tą žmogų iš Trasninko kaimo, kuris galėtų daugiau papasakoti apie tą įvykį ir parodyti bunkerio vietą.

 
Tad šįryt, po įprastinių stovyklos buitinių darbų, patraukėme Trasninko kaimo link. Rytas vėl negailėjo saulės spindulių ir geros nuotaikos. Galėtume pridurti tik tiek, kad ilgesnei kelionei tokia saulės kaitra nuotaiką tik gadintų. Pakeliui trumpam stabtelėjome ant tilto per Skroblų, kur jis čia pat įsilieja į Merkį. Pamenu, kaip aš čia 2006 m. pavasarį - Velykų išvakarėse baidare plaukiau iš Rudnelės iki šios vietos ir persikėlęs per Merkį, nužygiavau į Kasčiūnus pas Tigrą. Kol perplaukiau visą Skroblaus atkarpą, du kartus pripūtinėjau guminę baidarę „Lukna“, kuri be aiškios priežasties leido orą. Buvo pats pavasaris, vanduo nepakenčiamai šaltas, o „Lukna“ nepritaikyta rimtoms kelionėms, tad pusę atkarpos plaukiau, o pusę tempiau baidarę, iki juosmens įsibridęs vandenin. Kai pasiekiau Jakavonių sodybą, buvau peršlapęs ir sušalęs iki kaulų smegenų....

 

Šalia atstatomo Milžino būrio bunkerio

 

Palikę prisiminimus praeityje, žygiuojame toliau. Iš tolo baltuoja ženklas ant kurio parašyta Trasninkas. Nesunkiai susirandame nurodytą Petro sodybą. Sodybos šeimininkai buvo kieme. Po pasisveikinimo, pasisakėme kieno informuoti apsilankėme pas juos. Šeimininkai, lyg suprasdami mūsų apsilankymo charakterį, palaikydami vienas kitą, dėstė mums visus Trasninko praeitį liečiančius prisiminimus. Jie buvo matę daug partizanų ir jų vadų - A.Ramanauską – Vanagą, J.Vitkų- Kazimieraitį. Apie pastaruosius atsiliepė ypač šiltai.


Video medžiagoje prisiminimais dalijasi Trasninko kaimo gyventojai Ona ir Petras Volungevičiai: https://www.youtube.com/watch?v=YfQyWNEb6KU


Kalbant su Dzūkijos žmonėmis, pastebėjome, kad Vanagą jie pamena, ne tik kaip ypač ryžtingą partizanų vadą, bet ir kaip pavyzdį doro ir sąžiningo žmogaus. Petras pasišovė mus nuvesti į atstatytą Milžino būrio bunkerį. Visą kelią iki bunkerio Petras pasakojo tų dienų įvykius. Pasukant nuo plento į mišką, jis parodė mums kurioje vietoje pakirstas priešo kulkosvaidžio ugnies, krito partizanas Gintaras. Eidami miško keliuku bunkerio link, kirtome buvusią Lenkijos-Lietuvos demarkacinę liniją, kurios žymė dar pakankamai aiški iki šiol.

 

Paminklas penkioms užgesusioms gyvybėms iš Milžino būrio

 

Milžino būrio bunkeris atstatytas dar pernai. Šalia bunkerio pastatytas paminklas 1948.04.18 netoliese žuvusiems šio bunkerio partizanams: būrio vadui Juozui Klimavičiui – Milžinui, Jonui Klimavičiui – Klevui, Vaclovui Pačkauskui – Vasariui, Vaclovui Volungevičiui- Lakūnui, Vytui Valentukevičiui- Arui.Ypač skaudu žinoti, kad vienam iš 5 žuvusių partizanų – Lakūnui, buvo tik 15 metų…

 


Tu sukapoki mus į kąsnelius, jei nori
Šventai kalbės dalelės visada,
Kad prisikels paniekinta šalelė savanorių,
Sakau tau – kelsis Lietuva!

 

Virginijus Keraminas
 

© Lietuvių Bendruomenė Švedijoje